Kas yra pelėsis?

Pelėsis - tai mikroskopinis grybas, padedantis gamtai skaidyti negyvą organinę medžiagą. Pelėsis ir grybelis yra skirtingų rūšių grybai, tačiau pelėsis paprastai būna juodos, mėlynos, raudonos ir žalios spalvos, o grybelis - baltas.

KODĖL PELĖSIS
YRA SVARBUS?

Pelėsių sporos plika akimi nematomos, be to, yra daug skirtingų rūšių. Vieni jų turi naudingų šalutinių produktų, tokių kaip mielės ir penicilinas, o kiti gyvena iš maisto produktų ir statybinių medžiagų mūsų namuose.

Pelėsis yra svarbus mūsų ekosistemoms, nes padeda skaidyti organines medžiagas, tačiau namuose esantis pelėsis gali padaryti žalos turtui ir sukelti sveikatos problemų.

AR PELĖSIS GALI SUKELTI
LIGĄ?

Pelėsis gali kelti pavojų sveikatai. Grybeliai gamina alergenus (medžiagas, kurios kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas). Įkvėpus arba palietus pelėsio sporas gali kilti kūno reakcijų, tokių kaip čiaudulys, sloga, paraudusios akys ir odos bėrimas. Pelėsių poveikis taip pat gali dirginti akis, odą, nosį, gerklę ir plaučius.

Aplinkos Apsaugos Agentūros duomenimis, iš 21.8 mln. žmonių JAV sergančių astma, maždaug 4.6 mln. atvejų yra susiję su drėgme ir pelėsių poveikiu namuose.

Apklausos duomenimis, 42% astma sergantiems pacientams astmą sukelia pelėsiai.

PELĖSIS IR
ŽALA NAMAMS

Pelėsių sporos yra tarsi sėklos, tačiau plika akimi nematomos, kurios sklando ore ir nusėda ant paviršių. Kai temperatūra, drėgmė ir turimos maistinės medžiagos yra tinkamos, poros gali susiformuoti į naujas matomas pelėsių kolonijas, kuriose jos nusėda.

Pelėsiui augti reikia drėgmės, todėl reikia atsižvelgti į drėgmės lygį namuose. Dėl drėgmės pertekliaus gali atsirasti pelėsis. Esant tinkamoms sąlygoms, pelėsis gali augti bet kurioje namų vietoje ir sunaikinti medžiagą, ant kurios jis auga. Pelėsis sparčiau auga ant kai kurių medžiagų rūšių, ypač ant medienos, tekstilės ir celiuliozės pagrindu pagamintų medžiagų, tokių kaip kartonas ir popierius.

Pelėsis yra natūrali mūsų ekosistemos dalis. Tačiau, kai pelėsio augimas buityje tampa nekontroliuojamas, jis gali pakenkti tiek namų, tiek jūsų šeimos sveikatai. Tiesa, kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kai kurie yra jautresni neigiamam poveikiui.

Siekiant apriboti poveikį, reikėtų stebėti oro kokybę, ypač temperatūrą ir drėgmės lygį, nes šie veiksniai tarpusavyje sudaro geriausias sąlygas pelėsiui augti.

KAIP AUGA
PELĖSIS?

Pelėsis auga ilgėjant hifams, kurie atrodo kaip ilgos mikroskopinės virvelės.

Jei sporos patenka ant drėgno paviršiaus, kur yra maistinių medžiagų ir tinkama temperatūra, jos pradeda auginti hifus. Pelėsis plinta paviršiuje ir gilyn į pažeistą vietą.

Tokiu būdu nedidelė pelėsio kolonija gali užaugti ir padengti didelį plotą. Kad galėtų augti, pelėsis taip pat išskiria mažas sėklas primenančias sporas. Pasklidusios jos per orą ar vandenį patenka į naują vietą.

KAIP PATIKRINTI,
AR MANO NAMUOSE YRA PELĖSIO?

Kaip atrodo pelėsis? Pelėsį galima supainioti su purvu ar kitais pakitimais. Tačiau yra keletas požymių, į kuriuos galite atkreipti dėmesį:

PELĖSIO SPALVA

Pelėsio spalvą lemia maistingųjų medžiagų šaltinis ir tai, kiek laiko jis galėjo augti. Jei pelėsį matome, jis dažnai atrodo juodas arba žalias.

PELĖSIO FORMA

Pelėsis auga ant daugumos statybinių medžiagų, įskaitant inžinerinės medienos gaminius. Ant statybinių medžiagų pelėsis pasireiškia kaip vilnos ar miltelių pavidalo dariniai.

PASISLĖPĘS PELĖSIS

Kai kuriais atvejais pelėsis gali būti pasislėpęs. Jis gali augti už tapetų, dailylenčių ir gipskartonio plokščių, nors galite jo nepastebėti, kol jo neieškosite. Jei įtariate, kad pelėsis yra, specialistas gali padėti jį surasti, nuimdamas nedideles dailylenčių, tapetų ir kt. dalis ir patikrindamas, ar nėra pelėsio.

PATIKRINIMAS, AR TURITE PELĖSIŲ

Nors daugelis laboratorijų gali kliniškai patikrinti pelėsį, yra paprastų testų, kuriuos galima atlikti namuose. APA (American Psychological Association) siūlo ant dėmės užlašinti kelis lašus šviežio 5% buitinio baliklio tirpalo.

Paprastai pelėsis tampa šviesesnės spalvos ir beveik išnyksta per vieną ar dvi minutes. Kitos medžiagos, kurios išlieka tokios pat spalvos, greičiausiai yra purvas arba kiti spalvos pakitimai.

KAIP IŠVENGTI
PELĖSIO?

Pelėsių augimo procesas turi daug kintamųjų ir priklauso nuo drėgmės lygio, temperatūros ir medžiagos, ant kurios auga pelėsiai (statybinės medžiagos, baldai ir kt.)

Norint užkirsti kelią pelėsio augimui patalpose ir jį kontroliuoti, geriausia kontroliuoti drėgmės lygį. Taip yra todėl, kad pelėsių sporos negali augti, jei nėra drėgmės. Sveikas santykinės drėgmės lygis patalpose yra 30-60%.

PELĖSIŲ
STEBĖSENA

Jungtinių Valstijų Aplinkos Apsaugos agentūros teigimu, pelėsių kontrolės pagrindas yra drėgmės kontrolė.

Pelėsių susidarymas glaudžiai susijęs su patalpų oro kokybe. Įvertinus patalpų temperatūrą ir drėgmės lygį, galima efektyviai vėdinti patalpas. Jei vengsite drėgmės pertekliaus, kondensato ant paviršių ir drėgmės pertekliaus medžiagose, sumažinsite pelėsio atsiradimo tikimybę.

VENTILIACIJA

Ventiliacija yra svarbiausia sprendžiant daugelį patalpų oro kokybės problemų, įskaitant pelėsį. Užtikrinkite, kad vėdinimas būtų efektyviai paskirstytas patalpose.

UŽKIRSTI KELIĄ DRĖGMEI

Pelėsiui susidaryti reikia vandens ir maistinių medžiagų, todėl pastebėto pelėsio valymas ir šalinimas yra tik vienas žingsnis. Svarbu išspręsti ir problemą, dėl kurios pelėsis atsirado.

Pavyzdžiui, jei pelėsis atsirado dėl vandens nuotėkio, įsitikinkite, kad ne tik pašalinsite pelėsį, bet ir sutvarkysite nuotėkį. Tai padės išvengti pelėsio problemų ateityje. Be to, nedelsdami išdžiovinkite vandens pažeistas vietas, o jei tai neįmanoma, per 24-48 valandas, kad išvengtumėte pelėsio augimo.

KĄ REIŠKIA MANO
PELĖSIŲ RIZIKOS RODIKLIAI?

Kai po kurio laiko būdama geltona arba raudona, jūsų diagrama tampa žalia: Pelėsis pradės nykti, tačiau šis procesas vyksta lėtai.