Telefoninių pokalbių įrašymas: kada tai teisėta?

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, šalies įstatymai, kiti norminiai aktai saugo ir gina žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir jo neliečiamumą. Darbdaviui kontroliuojant darbuotojui suteiktą elektroninę darbo vietą, susiduria du priešingi interesai: viena vertus, darbdavys gali turėti teisėtą interesą imtis darbuotojų kontrolės, siekdamas apsaugoti verslo interesus, gerinti paslaugų kokybę, apsisaugoti nuo atsakomybės ar žalos, kita vertus, sutartinių darbo santykių galiojimo metu darbdavys privalo atsižvelgti ir į darbuotojo teisę į privatų gyvenimą bei laikytis asmens duomenų apsaugos principų. Net jeigu darbo vietos savininkas yra darbdavys, darbuotojas, kurio elektroninė darbo vieta turi prieigą prie telefoninio ar interneto ryšio, yra faktinis šios paslaugos naudotojas ir jam yra garantuojama teisė į ryšio slaptumą, kuri gali būti ribojama tik įstatyme numatytais atvejais.

LR Elektroninių ryšių įstatymo (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 69-2382) 61 str. 1 dalyje įtvirtintas draudimas be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti. Taigi, aiškinant šią įstatymo nuostatą, darbdavys dėl pokalbių įrašinėjimo turėtų gauti darbuotojo sutikimą, o klientus prieš pokalbį informuoti ir duoti galimybę nesutikti su šia sąlyga, tai išreiškiant, pavyzdžiui tokiu būdu: „Siekdami užtikrinti paslaugų kokybę ir Jūsų duomenų apsaugą, pokalbį įrašysime. Jeigu sutinkate, prašome palaukti sujungimo“. Darbuotojo sutikimo forma įstatyme nėra tiksliai įvardyta, tačiau siekiant išvengti įrodymų trūkumo klausimo, rekomenduotina tokį sutikimą gauti raštu. 

To paties įstatymo 61 str. 2 d. numato minėtų reikalavimų išimtis: 1) nedraudžiama, nepažeidžiant konfidencialumo principo, laikinai išsaugoti perduodamus pranešimus, jei tai būtina paslaugoms (pavyzdžiui, balso paštui, elektroniniam paštui ir kitoms) teikti; 2) taip pat šios nuostatos netaikomos informacijos ir susijusių srauto duomenų įrašymui, atliekamam teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus. Pastaruoju atveju, pavyzdžiui, agentui telefonu derinant draudimo sutarties sąlygas, įstatymo leidėjas reikalauja tik pranešimo apie tokį pokalbio įrašymą ir jo tikslą. Iškilus ginčui dėl pokalbio interpretavimo, duomenų subjektas turi teisę paklausyti tokį pokalbį ir/arba gauti jo įrašo išklotinę.

Telefoninių pokalbių įrašymas yra darbdavio galimybė gerinti paslaugų kokybę, apsisaugoti nuo atsakomybės ar žalos, fiksuoti teisinius padarinius sukeliančius klientų sprendimus, tačiau telefoninių pokalbių klausymosi teisėtumui su atskiromis išlygomis reikia įvykdyti šias pagrindines sąlygas: 1) laikytis skaidrumo, t.y. prieš įrašant telefoninį pokalbį apie tai informuoti telekomunikacijos paslaugų naudotojus; 2) gauti paslaugų naudotojų sutikimą.
Šis teisinis komentaras yra bendro pobūdžio ir nėra universalus teisinis patarimas konkrečioje teisinėje situacijoje.

Išsamią teisinę konsultaciją Jums rūpimu klausimu Jums suteiks mūsų partneriai - verslo teisės kontora D LEGALS. Kontaktai: tel. 8-5-2300 885, mob. 8-687-59278, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .